Asta Miliūnaitė – Come e quanto il design influisce sul gusto del tè?

Raccontaci brevemente di te.

Mi chiamo Asta. Sono una creativa, un’osservatrice, un personaggio – a volte protagonista, altre meno, una passante, un caso, una coincidenza. Si potrebbe continuare all’infinito e ogni giorno diversamente. Oggi, ad esempio, sono stata le prime orme su un sentiero innevato.

Come ti sei appassionata al tè? Hai ricordi dei tuoi primi infusi?

Quand’ero piccola, nel bosco vicino alla casa della nonna cresceva un enorme cespuglio che fioriva a grappoli bianchi. Emanavano una fragranza densa, intensamente dolce! La nonna mi raccontava che d’inverno, quando mi raffreddavo, bevevo la tisana di quel cespuglio. I suoi profumati fiori bianchi sono la mia primissima immagine del tè.

Che infusi ti piacciono oggi? Quanto sono stagionali i tuoi gusti e le tue scelte?

Le stagioni sono importanti. D’estate a casa si bevono soprattutto tisane di erbe fresche: menta, melissa. D’inverno, regna il tè al bergamotto; nelle giornate più gelide ci coccoliamo con il chai al latte e alle spezie ayurvediche. Ma a prescindere dal meteo, ogni mattina dopo la prima collazione arriva l’ora del tè verde cinese: sei stata tu a portarlo nella mia vita. Ed è diventata una delle mie scoperte più importanti nel mondo di aromi e sapori, scardinando addirittura l’abitudine del caffè mattutino.

Yay! 1 a 0 per il tè 🙌 Che bevanda accompagna invece le tue giornate lavorative?

Se sono a casa, prima di pranzo bevo tè, cioè faccio altre infusioni di quel verde mattutino. Apprezzo le sottili sfumature del suo sapore e poi mi piace vedere in tazza quel nitido cerchio verde-chiaro: aiuta la concentrazione. Dopo pranzo prendo un caffè amaro e un pezzettino di cioccolato fondente. È il mio piacere giornaliero.

Cosa scegli: tè in foglie sfuse o in bustina? Considerando che: quello sfuso è composto di soli germogli di Long Jing, first flush di quest’anno; le bustine invece contengono un tè verde anonimo, che però è racchiuso in trasparenti filtri di seta cuciti a mano e il packaging è firmato Philippe Starck…

Ahaha, vedo che conosci bene i miei vizi:) Col tempo ho notato che contano entrambe le cose. La qualità è importante quanto il packaging. Sempre che il tè non sia proprio scadente.

La qualità ha molte sfumature: un aroma avvolgente, la bellezza delle foglie che si aprono nell’acqua, la scoperta, attraverso il sapore, di una terra nuova. D’altra parte, la seta accompagnata dal buon design facilita la produzione delle endorfine; e con esse tutto gusta di più.

Asta

Un architetto / designer con il quale ti piacerebbe prendere una tazza di tè?

Colei/colui che incontrerei all’ingresso o all’interno di un edificio l’istante dopo aver pensato: “Come diamine ci è riuscito?!”

Gli italiani si sono innamorati del tè al punto di aver iniziato a creare “angoli teini” all’interno delle abitazioni (in cucina, in sala, sul terrazzo). Se ti commissionassero un tea corner del genere, quali sarebbero i suoi accenti principali?

Un grande tappeto nero, un grazioso disegno raffigurante due tazze orientali e un’enorme finestra che dà su un bosco.

La vera bellezza? È quella che l’occhio coglie, ed è ovunque: in un germoglio, nelle foglie di tè che danzano nell’acqua calda, nel buon design. L’importante è saper fermarsi in tempo, altrimenti rischi di passare senza notarla, senza cogliere l’invito alla bellezza.

Asta

Preferisci tè in solitudine o in compagnia?

I sapori che si scoprono in solitudine sono diversi da quelli che si gustano in compagnia.

Il tè più buono che tu abbia bevuto? E il più bello?

Il più buono e il più bello mi aspettano tutti i giorni. Ogni mattina, quando apro il barattolo del tè verde, assaporo il suo meraviglioso aroma profondo come un piacere puro. Quando poi vedo le foglie danzare all’interno della teiera di vetro, vivo appieno la bellezza del momento.

Che tè bevono le tue figlie?

Adorano la tisana di timo che sa di prati in fioritura.

Il tuo tea place preferito a Vilnius?

La cucina di casa mia. 🙂

Il tuo motto “teino”?

“Ci facciamo un tè?” La sera, è la mia frase preferita: significa che le bambine sono a letto ed è arrivato il momento di godermi le dolci ore del tempo per me stessa.

Qual è invece la tua idea riguardo all’English tea: va prima il latte o il tè, nella tazzina?

Quando la prima goccia di latte cade nel tè, avviene una sorta di esplosione in tazza. Questo momento rimane per me l’assoluto mistero della bellezza.

Un augurio ai nostri lettori?

Vi auguro di svegliarvi ogni giorno con il pensiero che la giornata vi porterà qualcosa di straordinario. E poi fatevi una fragrante tazza di tè per essere vigili e pronti a cogliere quel qualcosa di straordinario.

Grazie Asta!

Papasakok trumpai apie save ir ką veiki gyvenime.

Mano vardas Asta. Esu kūrėja, stebėtoja, kartais pagrindinė, o kartais kažkelinto plano veikėja, praeivė, atsitiktinumas, sutapimas. Čia galima tęsti be galo ir kasdien kitaip. Šiandien štai buvau pirmosios apsnigto tako pėdos.

Arbata: kada ir kaip ją pamėgai? Gal turi prisiminimų apie vaikystės arbatas?

Kai buvau maža, prie miško netoli močiutės namų augo didžiulis, baltomis kekėmis žydintis krūmas. Jis kvepėdavo taip tirštai aitriai saldžiai! Kartą močiutė man pasakė, kad kai žiemą peršąlu, geriu šio krūmo arbatą. Arbata man pirmiausia buvo tie balti kvepiantys žiedai.

Ką mėgsti gerti šiuo metu? Kaip tavo skonį veikia metų laikai, laiko mados?

Metų laikai svarbu. Vasarą daugiausiai geriam šviežių mėtų, melisos, kitų šviežių žolelių arbatas. O žiemą namuose karaliauja arbata su bergamote, itin šaltomis dienomis tiršta prieskonių jogų arbata su pienu. Tiesa, po pusryčių nepaisant oro nenugalimai įsitaisiusi kokybiška žalioji kiniška arbata, kurią į mano gyvenimą atnešei tu. Ir tai vienas didžiausių atradimų skonių ir kvapų pasaulyje, kuris pakeitė įprotį rytais gerti kavą.

1:0 arbatos naudai, valio! O kai dirbi prie interjero projektų, geri arbatą ar kavą?

Jei esu namie, priešpiet geriu arbatą. Dažniausiai kelis kartus užsiplikau tą pačią pusryčių žaliąją. Man patinka subtilus arbatos skonis, aiškus žalsvas apskritimas pialoje, tai padeda susikaupti. O po pietų mėgstu stiprios juodos kavos puodelį su juodojo šokolado plytele. Tai tobulas dienos malonumas.

Kurią arbatą rinktumeisi: sveriamą ar pakeliais? Turint galvoje, kad sveriama – tai Long Jing pumpurėliai, šių metų derliaus; o pakeliais – paprasta žalioji, tačiau supakuota perregimuose rankomis siūtuose šilko filtruose, o pakuotės dizainą kūrė Philippe‘as Starckas.

Cha cha, žinai kaip mane prigauti:) Per laiką pastebėjau, kad abu dalykai svarbūs. Ir kokybė, ir pakuotė. Žinoma, jei arbata nėra visiškas šienas.

Kokybė turi daugybę sluoksnių – nuostabų, įtraukiantį kvapą, lapelių skleidimosi grožį, naujo krašto pažinimą per skonį. Tačiau geras dizainas ir šilkas gamina endorfinus, o su jais juk irgi viskas skaniau.

Asta

Su kuriuo iš pasaulio architektų ar interjero dizainerių mielai išgertum puodelį arbatos? 

Su tuo, kurį sutikčiau prie pastato ar viduje, vos pagalvojusi, ir kaip jam taip pavyko!

Italai taip pamėgo arbatą, kad ėmė kurti „arbatos kampelius“ gyvenamosiose erdvėse (virtuvėse, svetainėse, terasose). Jeigu tau užsakytų sukurti tokį „tea corner“, kokie būtų pagrindiniai jo akcentai?

Tai būtų juodas kilimas, dvi dailiai išpieštos pialos ir didžiulis langas į mišką.

Tikrasis grožis visada slypi pamatytame grožyje. O jį gali atrasti ir pumpurėlyje, ir lapelių šokyje ir gerame dizaine. Svarbu laiku sustoti, kad nepraeitum pro kvietimą grožėtis.

Asta

Ar arbata tau vienatvės, ar draugijos gėrimas?

Vienatvėje atsiskleidžia vieni arbatos skoniai, o draugijoje kiti.

Skaniausia arbata, kurią esi gėrusi? O pati gražiausia?

Skaniausia ir gražiausia manęs laukia kasdien. Kaskart atidariusi tavo dovanotos žaliosios kiniškos pakelį užuodžiu nuostabų gilų kvapą ir patiriu begalinį malonumą, o kai permatomame arbatinyje skleidžiasi lapeliai, išgyvenu grožį.

Ar tavo dukrytės geria arbatą?

Jų mėgstamiausia čiobrelių arbata, kvepianti lietuviškomis pievomis.

Mėgstama arbatinė Vilniuje?

Mano virtuvė:)

Mėgstamas posakis ar citata, susijusi su arbata?

Pasidarom arbatos? Mėgstamiausias vakaro sakinys, nes jis reiškia, kad dukrytės paguldytos ir laukia saldžios laiko sau valandos.

Kur, tavo akimis, slypi tikrasis arbatos grožis: a) į saulę besistiebiančiuose pumpurėliuose, kuriuos tuoj tuoj nuraškys arbatos skynėjos b) akimirkoje, kai karštu vandeniu užpilti sausi lapeliai atgyja ir ima šoka c) puodelių ir arbatinukų dizaine?

Tikrasis grožis visada slypi pamatytame grožyje. O jį gali atrasti ir pumpurėlyje, ir lapelių šokyje ir gerame dizaine. Svarbu laiku sustoti, kad nepraeitum pro kvietimą grožėtis.

Stabtelkim ties amžinąja britų dilema: ką, tavo manymu, turėtume pilti į puodelį pirmiau – pieną ar arbatą?

Kai pienas įteka į arbatą, puodelyje įvyksta savotiškas sprogimas. Tai man vis dar yra absoliuti grožio misterija.

Ko palinkėtum mūsų skaitytojams?

Linkiu kasdien pradėti nuo minties, kad šiandien laukia kažkas nepaprasta. O tada išgerti kvapnios skanios arbatos, kad pažadintų budrumą tą nepaprastą pastebėti.

Ačiū už pokalbį, Asta!